Cholesterolis kiaušiniuose sveikatai nekenkia
Tai ne šiaip sau tušti žodžiai - tyrimas buvo atliekamas ištisus 20 metų, fiksuojant mitybos įpročius daugiau nei 1000 vidutinio amžiau Suomijos vyrų. Studijos pradžioje visi jie buvo sveiki ir beveik trečdalis turėjo minėtą APOE4 geną.
"Senokai buvo žinoma, kad dietinio cholesterolio suvartojimas labai mažai įtakoja cholesterolio kiekį kraujyje, tuo pačiu nėra siejamas ir su aukštesne širdies ligų susirgimo rizika," - sako tyrimo autorius Jyrki Virtanen, mitybos ir epidemiologijos ekspertas, Rytų Suomijos Visuomenės Sveikatos ir Klinikinės Mitybos universiteto Kuopio mieste profesorius. "Tačiau, dietinio cholesterolio suvartojimas labiau įtakoja choliesterolio lygį kraujyje žmonėms, turintiems APOE4 geną," - priduria Virtanen. "Todėl lengva nuspėti, kad cholesterolio suvartojimo kiekis didesnę įtaką širdies ligoms turės būtent tokių žmonių tarpe. Kaip nekeista, mūsų tyrimas nerado jokio rizikos padidėjimo net tarp turinčių geną APOE4 vyrų."
Virtanen ir jo kolegos apie savo išvadas pranešė vasario 10 d. amerikietiškame leidinyje "The American Journal of Clinical Nutrition". Projektą finansavo Rytų Suomijos universitetas, ir, kaip pajuoklavo Virtanen, "kiaušinių gamintojai prie tyrimo neprisidėjo nė centu."
Suomijoje gyvena didesnis už vidutinį APOE4 geno nešiotojų skaičius - beveik trečdalis visų gyventojų. Iki šiol buvo mažai žinoma, ar tokiems žmonėms dietinio cholesterolio suvartojimas gali neigiamai paveikti širdis. Tyrimas apėmė žmones nuo 42 iki 60 metų amžiaus. Vidutiniškai dietinpo cholesterolio suvartojimas buvo 398 miligramai (mg), dalyviams suvalgant apie vieną kiaušinį per dieną, tačiau kiaušinių kiekis vienam žmogui stipriai skyrėsi. Kaip žinia, viename kiaušinyje yra apie 200 mg cholesterolio.
Per dvidešimt vienerius stebėjimo metus 230 tiriamų vyrų patyrė širdies smūgį (siaubas!). Tačiau tyrimo autorius tvirtai įsitikinęs, kad nei kiaušinių valgymo įpročiai, nei bendras cholesterolio suvartojimas neturėjo absoliučiai jokios įtakos širdies smūgio rizikai ar arterijų sienelių sukietėjimui. Virtanen pažymėjo, kad nė vienas iš dalyvavusių tyrimo pradžioje nesirgo širdies ligomis ar diabetu. "Gali būti taškas, kai cholesterolio ar kiaušinių suvartojimas tampa toks gausus, kad sukelia širdies ligų padidėjimo riziką. Tačiau mūsų tyrime toks skaičius nebuvo nustatytas, nes neturėjome pakankamai žmonių, suvartojančių labai didelius kiaušinių kiekius," - pridūrė jis.
Lona Sandon yra registruota dietinės mitybos specialistė ir klinikinės mitybos docentė iš Teksaso mitybos medicinos centro Dalase. Ji primena, kad viskas su saiku yra gerai. "Žmonės gali drąsiai valgyti kiaušinius, įskaitant trynius. Kiaušinis yra galingas maistingų medžiagų šaltinis," - sako ji.
Daugiausiai maistingų medžiagų randasi būtent trynyje. Jis turtingas vitaminu D, esminiais riebalais, cholinu, liuteinu, zeaksantinu ir kitais. Tai sveika kaulams, naudinga smegenims ir akims. Kiaušinio baltymą sudaro aukštos kokybės baltymai bei jis yra puikus vitamino B šaltinis. Dietinis cholesterolis neturi bent kiek žymesnės įtakos cholesterolio lygiui kraujyje, kaip kad buvo manoma anksčiau. Amerikos Širdies asociacija ne veltui jau senokai atsisakė rekomenduojamo cholesterolio dienos limito. Vietoj to, širdies ligų kaltininkais paskelbti sotieji riebalai bei ypač cukrus, kartu su nepakankamu fiziniu aktyvumu.
Taigi, kiaušinis kasdien sveikatos požiūriu nekelia jokios grėsmės. Tačiau kiaušinis su riebiu padažu ar kompanijoje su sviestiniais sausainiais nėra jau toks nekaltas dalykas!