Kavos mylėtojai greičiausiai gyvena ilgiau nei tie, kurie jos nevartoja - ir mažiau rizikuoja susirgti širdies ligomis ar įgyti neurologinių sutrikimų, kaip Parkinsono liga - tai atskleidžia stambi Amerikoje vykdyta mokslinė studija.

Mokslininkai, vykdę tyrimą, publikuotą žurnale "Circulation" pareiškė, kad turi daugybę įrodymų, atskleidžiančių kavos gerąsias puses.

"Žmonės dažnai mano, kad kavos gėrimas yra blogas įprotis, todėl jo reikėtų atsisakyti", – teigia tyrimo vadovas, daktaras Frankas Hu, epidemiologijos ir mitybos profesorius iš Harvardo medicinos mokyklos Bostone. Tačiau, pasak Hu, "Daugybė tyrimų saikingą kavos gėrimą sieja su mažesne įvairių ligų išsivystymo rizika – nuo širdies ligų ir diabeto iki kepenų vėžio ar neurologinių sutrikimų, tokių kaip Parkinsono liga, išsėtinė sklerozė ir Alzheimerio liga".

Hu vadovaujama mokslininkų komanda, finansuojama JAV Nacionalinio sveikatos instituto, pateikė dar vieną svarų argumentą: kavos gėrėjai ne tik rečiau serga tam tikromis ligomis, bet ir gyvena ilgiau. 30 metų laikotarpiu nerūkantys, nuo 3 iki 5 puodelių kavos per dieną išgeriantys asmenys buvo linkę 15% rečiau mirti dėl bet kokios priežasties, lyginant su kavos nevartojančiais. Tiksliau, pastebėta mažesnė mirtingumo rizika nuo širdies ligų, insultų, neurologinių susirgimų ir net savižudybių. Beje, šią naudą teikė tiek įprasta, tiek be kofeino kava.

"Nėra tvirto įrodymo, kad pati kava prailgina gyvenimą ar tiesiogiai apsaugo nuo tam tikrų ligų", – pažymi Hu, pridurdamas, kad gali egzistuoti ir kiti įtaką darantys veiksniai. Tačiau, pasak Hu, "Jo komanda atmetė daugelį šių veiksnių, o teigiamas kavos poveikis vis tiek išliko".

Duomenys buvo renkami ištisus tris dešimtmečius, apklausiant apie 200 tūkstančių gydytojų, slaugių bei kitą medicinos personalą. Tyrimo laikotarpiu beveik 32 tūkstančiai tiriamųjų mirė. Pasirodė, kad žmonės, išgeriantys nuo 1 iki 5 puodelių kavos per dieną iš pat pradžių turėjo mažesnius mirtingumo rodiklius, net atsižvelgiant į tokius gyvenimo įpročius bei sveikatos problemas, kaip aukštas kraujo spaudimas ar diabetas. Sąryšis stiprėjo, mokslininkams stebint nerūkančiųjų duomenis. Kaip jau minėjome, nerūkančių kavos gėrikų mintingumas buvo 15% mažesnis, lyginant su negeriančiais kavos. Teigiamas efektas netgi pastebėtas užkietėjusių kofemanų atveju (daugiau nei 5 puodeliai kavos per dieną) - jų mirtingumas buvo 12% mažesnis nei "kavos abstinentų".

"Įrodymų gausa perša išvadą, kad kavos gėrimas sėkmingai įsipaišo į sveikos gyvensenos stilių", - sako Hu. Šie įrodymai jau yra įkomponuoti į naujausias JAV dietologijos gaires, dabar teigiančias, jog sveika dieta gali apimti 3-5 puodelius kavos per dieną. "Bet visumoje raktu į sveikatą išlieka gyvenimo stilius", - prideda Hu. Taip, yra skirtumas tarp neišsimiegančių žmonių, pliaupiančių kavą dienos metu kad neužmigtų, ir asmenų, miegančių puikiai, sportuojančių, sveikai valgančių bei besimėgaujančių puodeliu kitu kavos.

Alice Lichtenstein, Amerikos širdies asociacijos atstovė spaudai, pritaria. "Tai nereiškia kad turite pulti gerti kavą, tikėdamiesi teigiamo poveikio sveikatai", - šypsosi Lichtenstein, mitybos mokslo profesorė iš Tufts universiteto Bostone. Bet, prideda ji, "Nauji atradimai, paremti dešimtmečiais renkamų duomenų demostruoja, kad kava nėra tokia blogybė, kaip daugelis iki šiol galvojo". "Tokia nuomonė susiformavo dėl klaidingo manymo, jog kava kenksminga, nes ją malonu gerti", - sako Lichtenstein. "Atrodytų kad mes tyčia ieškojome blogo kavos poveikio".

Tačiau yra niuansų. "Turite labai rimtai atsižvelgti, ką dedate į savo kavą", - nurodo Lichtenstein. "Truputis pieno reikalo nesugadins, o štai cukrus ar kremas sveikatos nepridės".

Kodėl gi kava įtakoja sveikatą? To esama studija nepaaiškina, bet kai kurie mokslininkai mano, jog komponentai, esantys kavoje, mažina uždegimo galimybę, veikia kaip antioksidantai, bei greta kitų dalykų, padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje. Belieka tikėti mokslu ir rytoj nepamiršti nusipirkti kavos. Daug.